Veikti iš aukštesnio suvokimo ir vidinio balso vedimo
Mūsų viduje plyti beribė kosminė sąmonė, kuri nuolat švelniai kuždėdama siunčia impulsus į žemiškąją būtį. Ta sąmonė kviečia įgalinti žemiškąją išmintį: kūno pajautimo, proto ir intelekto, vaizduotės, emocinio jautrumo. Sinergiškai sujungus kosminės sąmonės ir žemiškosios išminties dovanas, galime kurti materiją, kuri matoma ir apčiuopiama, arba suvokiama vaizdiniais, garsais, kvapais, juntama formomis, faktūromis, šiluma, prisilietimu. Mes galime įmaterinti savo mintis, suvokimus ir pajautimus šioje Žemėje ir kurti. Kurti be ribų, nes visos sienos, kliūtys, baimės yra tik įsivaizduojamos. Ir jei mes sau neleidžiame pasitikėti tuo vidiniu balsu ir kuždesiu, neleidžiame kurti, eiti, daryti, judėti, išreikšti save, kartais suklupti ir suklysti, bet vėl žengti pirmyn, tai ta galia, tas vidinis potencialas nesiskleidžia. Aukštesnės sąmonės kvietimas gali tapti per tylus mūsų ausims, nebegirdimas… Juk neleidimas sau veikti prasideda visų pirma mūsų mintyse.
Tad linkiu kiekvienam įgalinti save veikti iš aukštesnio suvokimo ir vidinio balso vedimo, iš minties, proto ir dvasios galios sinergiškai. Įgalinti save veikti kartais su baime, bet klausant savo širdies balso. Atskleisti savo prigimtinę autentišką galią. Pasitikėti ir tikėti… Visų pirma savimi. Taip pat pasitikėti Visata, Kūrėju, ta aukštesne jėga. Visi šioj beribėj Kosminėj Visatoj yra suinteresuoti tau padėti, tik reikia priimti visas duodamas dovanas ir pastebėti tuos galbūt mažus, bet labai reikšmingus stebuklus ir ženklus aplink.
Prieš beveik 5 metus aš įgalinau save ieškoti tikrojo pašaukimo. Labai nedrąsiai, su daug baimių, bet su labai tyru noru labiau pažinti save. Ir tie maži žingsneliai pirmyn, kartais vos juntami, vedė mane prie tikrosios būties, prie manosios galios. Atrasta galia galbūt tik apie šį etapą. Juk ji gali kisti, plėstis ar susitraukti, transformuotis…
Bet šiai dienai aš įgalinu save kurti materiją ir erdves iš garsų. Kurti iš energijos prisilietimo, iš pajautos gylio, iš savo jautrumo viskam aplinkui, iš priėmimo, iš meilės, šviesos, kosminio dažnio, balso vibracijos, vizijų, sapnų, iš leidimo sau matyti tai, kas galbūt plika akimi nematoma.
Karolina
Mano materija tai garsas, tai virpančios violončelės stygos, tai gongų gaudesiai ir būgnų ritmai, kurie manyje pažadina tą gilų promotės balsą, tai tyras krištolo skambėjimas ir obertonų išsiskleidimas. Aš įgalinu save kurti erdvę garsu, projektuoti kiekvieną jos linkį, tankį, svorį, spalvą, kvapą, kurti joje energijos srautus. Aš įgalinu save kurti erdvę kurioje saugu, lengva, gera ir jauku, kurioje meilė skleidžiasi ir širdys tampa atviros. Tai mano Pasaulis, Visata ir Orbitos į kurias ir tave kviečiu karts nuo karto prisijungti savuoju buvimu. Ar ateisi?
